rietinis

rietìnis, -ė adj. (2) 1. L154 → rietas 1. 2. šlauninis: Mintuvai buvo kiti rietìniai – be šoblės, o kiti dvilinkiai – kriaukliniai Gršl. Sūrspaudžiai esti šrubiniai, klyniniai ir rietiniai rš.